8 neįtikėtini faktai apie kosmosą

Apie ką paprastai galvojate, kai žiūrite į žvaigždes? Ar esame ne vieni Visatoje? Kur ji baigiasi? Tiesa ta, kad toli gražu ne į visus klausimus galime atsakyti. Tiksliai net nežinome, kokia didelė ji yra. O dalykai, kuriuos mokslininkai jau sugebėjo išsiaiškinti, išties neįtikėtini. Štai keletas iš jų – galėsite apie tai pamąstyti, kai pažvelgsite į žvaigždėtą dangų.

Neutroninės žvaigždė ©WordPress

1. Neutroninės žvaigždės gali suktis 600 apsisukimų per sekundę greičiu

Neutroninės žvaigždės – viena paskutiniųjų žvaigždžių evoliucijos stadijų. Gimsta šios žvaigždės iš susprogusios supernovos žvaigždės šerdies. Vos atsiradusios neutroninės žvaigždės gali suktis apie 60 kartų per sekundę greičiu, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms šis skaičius gali išaugti net iki 600 kartų.

2. Kosmose – visiška tyla

Kadangi kosmose nėra oro, garso bangos negali sklisti, tad čia visuomet tylu. Paklausite, kaip tuomet susikalba kosmose esantys astronautai? Laimei, radijo bangos gali sklisti beore erdve.

Kosmose – visiška tyla ©ben.edu

3. Mums pažįstamoje visatos dalyje yra begalinis skaičius žvaigždžių

Tiesą sakant, mums nėra tiksliai žinoma, kiek žvaigždžių yra visatoje. Paprastai šį skaičių bandoma nustatyti matu pasirenkant mūsų Paukščių Tako galaktiką. Tuomet šis skaičius dauginamas iš numanomo kitų galaktikų skaičiaus visatoje. Ir NASA užtikrintai teigia – yra begalinis skaičius kitų žvaigždžių.

Kitų žvaigždžių yra be galo daug ©Fraser Cain

4. „Apollo“ astronautų pėdsakai Mėnulyje išliks dar apie 100 milijonų metų

Kadangi Mėnulyje nėra atmosferos, nėra vėjo ar vandens, kuris galėtų šiuos pėdsakus sunaikinti, jie kaip ir astronautų paliktos šiukšlės ten išliks ilgai. Žinoma, ne amžiams – juk ir Mėnulio paviršius kinta, yra nuolat bombarduojamas mikrometeoritų, sukeliančių eroziją.

Šis pėdsakas Mėnulyje išliks dar apie 100 milijonų metų ©NASA

99 % Saulės sistemos masės sudaro Saulė

Saulė yra tokia tanki, kad sudaro net 99 % visos mūsų Saulės sistemos masės. Mūsų Saulė – G tipo pagrindinės sekos žvaigždė, kiekvieną sekundę išspjaunanti apie 600 milijonų tonų įvairiausio gėrio: nuo vandenilio iki helio. Reikia paminėti ir tai, kad tokio tipo žvaigždės mirdamos pavirsta į gigantiškus milžinus, praryjančius visa, kas aplinkui. Taigi ir Žemės kažkada laukia toks likimas. Tačiau tai bus negreitai – maždaug po 5 milijardų metų.

Saulė ©NASA

6. Kiekvieną valandą Žemę pasiekia toks Saulės energijos kiekis, kokį mūsų žmonija suvartoja per metus

Deja, šiuolaikinės technologijos dar nėra efektyviai pritaikytos panaudoti saulės skleidžiamą energiją, reikalingi dideli žemės plotai saulės kolektoriams įrengti, technologijos brangios, be to efektyviai naudoti šio tipo energiją trukdo blogi orai ir tamsus paros metas. Nepaisant visų šių trūkumų, paskutiniuosius 15 metų saulės energijos panaudojimas didėja po 20 %.

Kiekvieną valandą Žemę pasiekia toks Saulės energijos kiekis, kokį žmonija suvartoja per metus ©NASA

7. Jei kosmose suliesime du tos pačios rūšies metalus, jie visam laikui sulips

Šis neįtikėtinas procesas vadinamas šaltu virinimu. Kodėl taip nutinka? Skirtingi metalo gabalėliai, priešingai nei Žemėje, nėra skiriami oro ar vandens, tad atomai susimaišo ir gabalėliai sulimpa. Tai ypač palengvina erdvėlaivių statybas, ateityje tai užpildys metalinių statinių vakuume spragas.

Metalo gabalėliai ©cruelkev2

8. Didžiausias iki šiol žinomas asteroidas – Cerera

Šis asteroidas yra beveik 960 km skersmens. Jis buvo žinomas kaip didžiausias asteroidas iš asteroidų žiedo ir sudarė apie trečdalį visos žiedo masės. Jo paviršiaus dydis prilygsta Indijos arba Argentinos plotui. Buvo netgi svarstoma, ar nereikėtų Cereros laikyti nykštukine planeta, net jei ji ir turi daugumą asteroidams būdingų savybių. Cerera patraukia dėmesį ir dėl to, kad jos paviršiuje buvo pastebėta vandens ledo pavidalu.

Didžiausias iki šiol žinomas asteroidas – Cerera

Kosmoso įdomybės

Ar žinojote, kiek kainuoja astronautų kostiumai? Ar koks kvapas yra jaučiamas kosmose? Pateikiami, ko gero, daugeliui dar negirdėti faktai apie kosmosą ir kosmonautų pastebėjimai.
1. Astronauto kostiumas kainuoja 12 milijonų dolerių (apie 26,5 milijono litų).
2. Kosmose neįmanoma verkti, nes ašaros niekada nenukris žemyn.
3. Pasak kosmonautų, kosmose jaučiamas lyg apskrudinto kepsnio, karšto metalo ir suvirinimo dūmų kvapas.
4. 1962 m. JAV susprogdino vandenilio bombą kosmoso erdvėje, kuri buvo 100 kartų galingesnė negu sprogimas Hirosimos mieste.
5. Astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje kiekvieną dieną mato apytiksliai 15 saulėtekių ir 15 saulėlydžių.

10 faktų apie kosmosą

10 faktų apie kosmosą

1. Visos Saulės sistemos planetos galėtų tilpti planetoje Jupiteris.

2. Raudonojo milžino - Betelgeizės žvaigždės - skersmuo yra didesnis už Žemės orbitą.

3. Pilnas saulės užtemimas trunka neilgiau 7,5 minučių, o mėnulio - 104 minučių.

4. Artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės - Kentauro Proksima (Proxima Centauri), ji nutolusi 4,22 šviesmečių.
5. Jei panardinti Saturną į vandienį, jis plūduriuos paviršiuje, nes Saturno tankis yra du kartus mažesnis už vandens.
6. Visi objektai žemėje juda erdve 530 km/sek greičiu, galaktikos viduje - 225 km/sek, o pati Galaktika juda 305 km/sek greičiu.
7. Saulės šviesa kurią matome, yra 30 000 metų senumo. Energija, kurią mes gauname iš saulės, buvo susiformavusi prieš 30 000 metų - tiek laiko reikia, kad fotonai (šviesos dalelės) "prasimuštų" iš žvaigždės vidaus į paviršių. Po to jie pasiekia Žemę vos per 8 minutes. Saulės branduolio temperatūra - daugiau nei 13 milijonų laipsnių, ir visa jos gaminama energija pirmiausia turi įveikti daugybę sluoksnių.
8. Vienas iš labiausiai pastebimų darinių danguje - Didieji Grįžulo Ratai. Iš tiesų, tai ne tik žvaigždynas, o taip vadinamas asterizmas. Matomas žvaigždžių susikaupimas iš tiesų yra sudarytas iš labai toli viena nuo kito esančių Paukščių Tako žvaigždžių. Mes matome būtent tokią formą tik dėl specifinio Žemės išsidėstymo. Didieji Grįžulo Ratai - tai kito žvaigždyno, vadinamo Ursa Major (Didžioji meška), dalis.
9. Egzistuoja legenga, kad siekiant priversti rašiklį rašyti nesvarumo būsenoje, JAV išleido milijonus dolerių. Tuo tarpu Rusijos kosmonautai naudojosi pieštuku, nedarant jokių pakeitimų jo struktūroje. Tačiau visa tai yra netiesa.
10. Nuo 1980 metų "Mėnulio ambasada" sėkmingai prekiauja sklypais Mėnulyje. Per tą laiką jau buvo parduoti 7% Mėnulio paviršiaus. 40 arų Mėnulio žemės kainuoja $150. Pirkėjas gauna nuosavybės pažymėjimą ir ploto nuotrauką, padarytą iš amerikiečių palydovo.
Šiek tiek vaizdo medžiagos, padėsiančios suvokti, kas būtent mus supa ir kokią vietą mes užimame visatoje.

iandien į kosmosą kylantys Šatlai (shuttles) turi bent 5 kartus mažiau galios. Tuo tarpu net ir jie, kylant, naktiniame danguje matomi kone visoje Floridoje. Deja, jų pakilimo grafikas nesutampa su mūsų apsilankymu Floridoje, tačiau, pasak vietinių gyventojų, vaizdas stebint jų pakilimą sukrečiantis. Artimiausia stebėjimo aikštelė į kurią įleidžiami turistai yra maždaug 15 km nuo pakilimo vietos. Pirma matomas nustabaus grožio fejerverkas ir į viršų pakylantis laivas, atrodo viskas… Tačiau, kai maždaug po 6 sekundžių ateina garso banga ir po kojomis pradeda drebėti žemė, tik tada supranti kokia tai galia.

Gal ir ne visiems tai sukelia įkvėpimą. Tačiau, kai pagalvoji, ką žmonės sugebėjo sukurti, pasidaro gėda dėl kuklių savo norų ir minčių.

Pirmąją dieną skiriame  ekskursijoms po teritoriją, sekančią dieną lankome rmuziejus ,kurių ten kokie 7), kino teatrą (kur rodomi tikrai gražūs 3D filmai apie kosmoso tyrimus), pakilimo į orbitą simuliatorių-atrakcioną, kuris vertas bet kokio disnėjaus parko. Susitikinkame su astronautu.

Kapsulė kuria atronautai keliauja iki kažkokio taško kosmose ir atgal. Taip ji atrodo po skydžio, ištraukta iš Atlanto, nes nusileidžia jie vandenyne. Vietos joje labai mažai. Įsivaizduokite VW Beetle ir ištisai, neišlipant, 4d. ar savaitę jame gyvenančius 3 žmones.

Smagiausia, kad iš tokios vietos išeidamas su savimi išsineši ne tik gerus įspūdžius, bet ir įkvėpimą, tikėjimą pasauliu ir savimi.

Ateities kelionių tendencijos: kosminiai batai ir vos kelių valandų skrydis aplink žemę!

Ar kada nors svarstėte kaip kelionės pasikeis per dešimt ar dvidešimt metų? Kai technologijos atsinaujina ir kinta žaibišku greičiu, net patys neįtikėtiniausi dalykai tampa visai tikėtini.  Britų kelionių portalas “Skyscanner” pabandė žvilgtelėti į ateitį ir įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų ateities kelionės.

Straipsnyje “The Future Of Travels 2024” autoriai, remdamiesi technologine pažanga, teigia, kad po dešimties metų viršgarsiniai lėktuvai bus visiškai įprasta susisiekimo priemonė ir nusigauti iš Londono į Sidnėjų galėsime vos per dvi valandas.
Taip pat, turėsime priprasti ir prie dabar kiek neįprastų turistinių vietų. Pavyzdžiui, poilsiauti vandenyno gelmėse taps visiškai noralu, lyg gulėti paplūdimyje, o apsistoti galėsime tiesiog povandeniniame viešbutyje, taip kaip jau dabar galite tai padaryti Dubajuje Atlantis viešbutyje.

Be to, kosminės kelionės taps prieinamos ne tik milijardieriams, bet ir kur kas kuklesnes sąskaitas bankuose turintiems keliautojams. Remiantis straipsniu, kosminės kelionės bus naujas turizmo sektoriaus etapas, todėl siekdami jas išpopuliarinti ir paneigti sklandančius gandus bei mitus, kelionių organizatoriai turės mažinti jų kainas. Portalo redaktorius, netgi mano, jog ateityje bus visiškai įmanoma apsistoti kitose planetose, pavyzdžiui, mėnulyje. Tiesa, tam reikės kur kas ilgesnio laiko, siekiant sukurti dirbtinį, žmonėms tinkamą, klimatą. O dar prieš tai, galime tikėtis kur kas aktyvesių išmaniųjų technologijų diegimo kelionių bei viešbučių srityje.

Tad, neverta stebėtis, kad žingsnis po žingsnio naujausios technologijos leis palikus žemę, leistis į keliones po bekraštį kosmosą.
Ar norėtumėte išbandyti kelionę už Žemės ribų? 

specialūs registratoriai fiksavo gyvūno pulso ir kvėpavimo dažnumą,
kraujospūdį, širdies biopotencialus. Kita prietaisų grupė matavo kabinos
temperatūrą ir slėgį. Kadangi konteineryje stovėjo maisto ir vandens atsargų,
stebėjimus buvo galima tęsti keletą dienų. Visų matavimų duomenis iš palydovo
perduodavo radiotelemetrinė aparatūra, kurią įjungdavo programinis laikrodinis
įrenginys.

Laika pakilo aukščiau ir kelionė truko ilgiau, negu kitų jos keturkojų
giminaičių (Malyškos, Albinos, Koziavkos, Cigankos, Damkos). Eksperimentai
parodė, kad gyva būtybė kosminėje erdvėje gali išbūti palyginti ilgai.

Palydovas, Laikos kalėjimas ir mirties kamera, nebuvo pritaikytas grįžimui į
Žemę. Po keturių dienų išseko baterijos, palaikančios aprūpinimą deguonimi, ir
šunelis nusibaigė… tiesa, tai pradinė versija. Dabar manoma, kad pirmas 5
valandas po pakilimo sąlygos normalizavosi, o po to pradėjo didėti drėgmė ir
temperatūra, sutriko kai kurios sistemos… Niekas tiksliai nežino, kas atsitiko
vėliau, tačiau iš tiesų Laika greičiausiai žuvo perkaitus kabinai, kurioje ji
buvo patupdyta. 1958 metų balandžio 14 dieną erdvėlaivis su kalyte pateko Žemės
atmosferon ir sudegė.

„Kosmonautė Laika“ pavergė viso pasaulio žmonių širdis…

Po serijos kosminių eksperimentų, atliktų siunčiant į kosmosą specialiai
įrengtus konteinerius su gyvūnais, imta kruopščiai kurti erdvėlaivį ir daugybę
jo sistemų, galinčių užtikrinti organizmo gyvybinę veiklą skrendant už mūsų
planetos ribų. Erdvėlaivį teko daug kartų išbandyti tiksliai pagal programą ir
su „keleiviais“. Nuo 1957 metų lapkričio iki 1961 metų kovo į kosmoso platybes
paleista dar 13 keleivių. Daliai jų pasisekė geriau negu Laikai.

1960 liepos 28 raketa išskrido du šuneliai – Čaika ir Lisička. Tačiau, praėjus
20 sekundžių nuo starto pradžios, įvyko sprogimas ir šuniukai žuvo.

Dar viena istorinė data - 1960 metų rugpjūčio 19 d. Tada į erdvę aplink žemę
erdvėlaiviu, žinomu kaip „Sputnik-5“, pasiųsti dar du šunys. Jie buvo pirmieji
gyvūnai, po kosminių skrydžio grįžę į žemę. Jų vardai – Strelka ir Belka.

Milžiniškos raketos priekinėje dalyje buvo įrengta sudėtinga konstrukcija.
Raketai įsibėgėjant, tiksliausi prietaisai palaikė numatytą skridimo režimą.
Erdvėlaivis išskriejo į orbitą, atsiskyrė nuo nešančios raketos ir pašiaušė
antenų ūsus. Jame, be prietaisų, buvo metalinė dėžė su dviem šunyčiais,
garsiaisiais Belka ir Strelka. Tačiau ten jie buvo ne vieni. Tarp erdvėlaivio
keleivių buvo ir daugiau gyvų būtybių – visas zoologijos ir botanikos sodas,
pradedant bakteriofagais, vėžiniu naviku, pelėsiniais grybeliais, žarnyno
lazdelėmis, stafilokokais, žmonių odos gabalėliais ir tradeskante (toks
augalas), baigiant drozofilomis, baltosiomis pelėmis ir žiurkėmis.

Kosmoso muziejus

Kosmoso muziejus prie Molėtų

Lie 20th, 2012 edma 1,134 Comments

Muziejui svarbu ne tik ekspozicija, turinys, bet ir forma.

Ateiviai nusileido prie Molėtų

Patrauklios naujoviškos formos pritraukia lankytojus, formuoja atitinkamą kraštovaizdį. Vienas naujų pavyzdžių, ir dėkui Dievui, ne Vilniuje ar Kaune, o tarp Molėtų ir Utenos. Spauda rašė apie ypač sėkmingą architektų darbą, tai nuvykom pažiūrėti. pavaikščiojus aplinkui muziejų, radom kampą, kur atrodo sensacingai - UFO, NSO, ateiviai!!! geras sumanymas.

Ar ta 'skraidanti lėkštė' ne per maža?

Ypač pasistengus išeina super foto lankytojams privilioti. Bet įdėmiau apsižvalius, matosi ir nemalonių dalykų - pastatas savo proporcijomis ir tūriais neįsipaišo į aplinką, apdailinės medžiagos, kuriuo dengtas fasadas - diubondo blizgesys atrodo ne kosminis, o perdėm buitiškas. Vis tiek tai pirmas faktiškai naujai pastatytas pastatas muziejui, įrentas naujas stiprus teleskopas žvaigždėms stebėti, yra pirtelių ir gražus sodas, ačiū Europos Sąjungai:)
Beje, labai gražus šio muziejaus facebook-as bei www puslapis www.cosmos.lt
Muziejus daug darbų dirba, tad nuo išorės prie vidaus pereikime. ką gi mums pasakoja kosmoso muziejininkai, pasakas ar istoriją? (apie skirtumus žiūrėkite čia).
Taigi, nusipirkę bilietą sulaukiame kitų lankytojų ir nustatytą valandą žengiame vidun (tiksliau būtų sakyti,

Ekspozicijoje - aliuminio siautėjimas, gal čią

kylame ing kosmosą). Bet…bilietas už apsilankymą antrame pagal brangumą

Aliuminis jaukiai priglaudė ir

(po Valdovų rūmų) muziejuje irgi nepigus. Tikiesi žmogus stebuklo. Stebuklas tas vadinasi Lietuva ir Kosmosas, Kosmosas ir Lietuva. Gražiausias dalykas muziejuje (ne įspūdinga išorė apžiūrima iš lauko nemokamai) - panoraminis vaizdas nuo stogo. Dar WC geri, tvarkingi, gražus filmas (dešimties min.) apie Visatą parodomas. Jei oras geras,

Kosminiai kiaušiniai nuteikia pavasariškai

nepakartojamas žvaigždžių stebėjimas naktį pro teleskopą, pirtelė… Bet tiek pinigų sukišus į muziejų, norisi to kosminio lietuviško stebuklo. Stebuklo nėra, bet gal bus. Kol kas toks aliuminio spalvos niekalas, ant kurio sudėti kiekviename etnografijos

Etnografiniai rakandai aliuminio fone irgi kosmonautiški

Etnografiniai rakandai aliuminio fone irgi kosmonautiški

muziejuje matyti rakandai, Zodiako ženklai, Baltų mi

tologija, Nukryžiuotasis, net Rodeno mąstytojas. Net velykinis kiaušinis, kaip Visatos simbolis. Gal iš tiesų Lietuvos

Dėmesio - įdomiausia muziejaus dalis, matomi net septyni kosminiai ežerai

žmonės kosmonautai ar ateivių ir Kosmoso palikuonys? Gal. Bet tą teoriją kažkaip paaiškinti ir pagrįsti derėtų… Ilgai laukęs, dar palauk, lankytojau - kosmonaute:).
Svarbi detalė - į muziejaus apžvalgos aištelę verta lipti laiptais, jie tikrai nepamirštami. Liftu keltis irgi įdomu, bet dabar tai jokia pramoga.
Ar nuobodu - NE, TOKIO kosminio miziejaus TIKRAi niekur kitur nėra.
Į pradžią
daugiau:
KGB muziejus
Gedimino pilies bokštas