specialūs registratoriai fiksavo gyvūno pulso ir kvėpavimo dažnumą,
kraujospūdį, širdies biopotencialus. Kita prietaisų grupė matavo kabinos
temperatūrą ir slėgį. Kadangi konteineryje stovėjo maisto ir vandens atsargų,
stebėjimus buvo galima tęsti keletą dienų. Visų matavimų duomenis iš palydovo
perduodavo radiotelemetrinė aparatūra, kurią įjungdavo programinis laikrodinis
įrenginys.

Laika pakilo aukščiau ir kelionė truko ilgiau, negu kitų jos keturkojų
giminaičių (Malyškos, Albinos, Koziavkos, Cigankos, Damkos). Eksperimentai
parodė, kad gyva būtybė kosminėje erdvėje gali išbūti palyginti ilgai.

Palydovas, Laikos kalėjimas ir mirties kamera, nebuvo pritaikytas grįžimui į
Žemę. Po keturių dienų išseko baterijos, palaikančios aprūpinimą deguonimi, ir
šunelis nusibaigė… tiesa, tai pradinė versija. Dabar manoma, kad pirmas 5
valandas po pakilimo sąlygos normalizavosi, o po to pradėjo didėti drėgmė ir
temperatūra, sutriko kai kurios sistemos… Niekas tiksliai nežino, kas atsitiko
vėliau, tačiau iš tiesų Laika greičiausiai žuvo perkaitus kabinai, kurioje ji
buvo patupdyta. 1958 metų balandžio 14 dieną erdvėlaivis su kalyte pateko Žemės
atmosferon ir sudegė.

„Kosmonautė Laika“ pavergė viso pasaulio žmonių širdis…

Po serijos kosminių eksperimentų, atliktų siunčiant į kosmosą specialiai
įrengtus konteinerius su gyvūnais, imta kruopščiai kurti erdvėlaivį ir daugybę
jo sistemų, galinčių užtikrinti organizmo gyvybinę veiklą skrendant už mūsų
planetos ribų. Erdvėlaivį teko daug kartų išbandyti tiksliai pagal programą ir
su „keleiviais“. Nuo 1957 metų lapkričio iki 1961 metų kovo į kosmoso platybes
paleista dar 13 keleivių. Daliai jų pasisekė geriau negu Laikai.

1960 liepos 28 raketa išskrido du šuneliai – Čaika ir Lisička. Tačiau, praėjus
20 sekundžių nuo starto pradžios, įvyko sprogimas ir šuniukai žuvo.

Dar viena istorinė data - 1960 metų rugpjūčio 19 d. Tada į erdvę aplink žemę
erdvėlaiviu, žinomu kaip „Sputnik-5“, pasiųsti dar du šunys. Jie buvo pirmieji
gyvūnai, po kosminių skrydžio grįžę į žemę. Jų vardai – Strelka ir Belka.

Milžiniškos raketos priekinėje dalyje buvo įrengta sudėtinga konstrukcija.
Raketai įsibėgėjant, tiksliausi prietaisai palaikė numatytą skridimo režimą.
Erdvėlaivis išskriejo į orbitą, atsiskyrė nuo nešančios raketos ir pašiaušė
antenų ūsus. Jame, be prietaisų, buvo metalinė dėžė su dviem šunyčiais,
garsiaisiais Belka ir Strelka. Tačiau ten jie buvo ne vieni. Tarp erdvėlaivio
keleivių buvo ir daugiau gyvų būtybių – visas zoologijos ir botanikos sodas,
pradedant bakteriofagais, vėžiniu naviku, pelėsiniais grybeliais, žarnyno
lazdelėmis, stafilokokais, žmonių odos gabalėliais ir tradeskante (toks
augalas), baigiant drozofilomis, baltosiomis pelėmis ir žiurkėmis.