Apie ką paprastai galvojate, kai žiūrite į žvaigždes? Ar esame ne
vieni Visatoje? Kur ji baigiasi? Tiesa ta, kad toli gražu ne į visus
klausimus galime atsakyti. Tiksliai net nežinome, kokia didelė ji yra. O
dalykai, kuriuos mokslininkai jau sugebėjo išsiaiškinti, išties
neįtikėtini. Štai keletas iš jų – galėsite apie tai pamąstyti, kai
pažvelgsite į žvaigždėtą dangų.
1. Neutroninės žvaigždės gali suktis 600 apsisukimų per sekundę greičiu
Neutroninės
žvaigždės – viena paskutiniųjų žvaigždžių evoliucijos stadijų. Gimsta
šios žvaigždės iš susprogusios supernovos žvaigždės šerdies. Vos
atsiradusios neutroninės žvaigždės gali suktis apie 60 kartų per sekundę
greičiu, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms šis skaičius gali
išaugti net iki 600 kartų.
2. Kosmose – visiška tyla
Kadangi
kosmose nėra oro, garso bangos negali sklisti, tad čia visuomet tylu.
Paklausite, kaip tuomet susikalba kosmose esantys astronautai? Laimei,
radijo bangos gali sklisti beore erdve.
3. Mums pažįstamoje visatos dalyje yra begalinis skaičius žvaigždžių
Tiesą
sakant, mums nėra tiksliai žinoma, kiek žvaigždžių yra visatoje.
Paprastai šį skaičių bandoma nustatyti matu pasirenkant mūsų Paukščių
Tako galaktiką. Tuomet šis skaičius dauginamas iš numanomo kitų
galaktikų skaičiaus visatoje. Ir NASA užtikrintai teigia – yra begalinis
skaičius kitų žvaigždžių.
4. „Apollo“ astronautų pėdsakai Mėnulyje išliks dar apie 100 milijonų metų
Kadangi
Mėnulyje nėra atmosferos, nėra vėjo ar vandens, kuris galėtų šiuos
pėdsakus sunaikinti, jie kaip ir astronautų paliktos šiukšlės ten išliks
ilgai. Žinoma, ne amžiams – juk ir Mėnulio paviršius kinta, yra nuolat
bombarduojamas mikrometeoritų, sukeliančių eroziją.
99 % Saulės sistemos masės sudaro Saulė
Saulė
yra tokia tanki, kad sudaro net 99 % visos mūsų Saulės sistemos masės.
Mūsų Saulė – G tipo pagrindinės sekos žvaigždė, kiekvieną sekundę
išspjaunanti apie 600 milijonų tonų įvairiausio gėrio: nuo vandenilio
iki helio. Reikia paminėti ir tai, kad tokio tipo žvaigždės mirdamos
pavirsta į gigantiškus milžinus, praryjančius visa, kas aplinkui. Taigi
ir Žemės kažkada laukia toks likimas. Tačiau tai bus negreitai – maždaug
po 5 milijardų metų.
6. Kiekvieną valandą Žemę pasiekia toks Saulės energijos kiekis, kokį mūsų žmonija suvartoja per metus
Deja,
šiuolaikinės technologijos dar nėra efektyviai pritaikytos panaudoti
saulės skleidžiamą energiją, reikalingi dideli žemės plotai saulės
kolektoriams įrengti, technologijos brangios, be to efektyviai naudoti
šio tipo energiją trukdo blogi orai ir tamsus paros metas. Nepaisant
visų šių trūkumų, paskutiniuosius 15 metų saulės energijos panaudojimas
didėja po 20 %.
7. Jei kosmose suliesime du tos pačios rūšies metalus, jie visam laikui sulips
Šis
neįtikėtinas procesas vadinamas šaltu virinimu. Kodėl taip nutinka?
Skirtingi metalo gabalėliai, priešingai nei Žemėje, nėra skiriami oro ar
vandens, tad atomai susimaišo ir gabalėliai sulimpa. Tai ypač
palengvina erdvėlaivių statybas, ateityje tai užpildys metalinių
statinių vakuume spragas.
8. Didžiausias iki šiol žinomas asteroidas – Cerera
Šis
asteroidas yra beveik 960 km skersmens. Jis buvo žinomas kaip
didžiausias asteroidas iš asteroidų žiedo ir sudarė apie trečdalį visos
žiedo masės. Jo paviršiaus dydis prilygsta Indijos arba Argentinos
plotui. Buvo netgi svarstoma, ar nereikėtų Cereros laikyti nykštukine
planeta, net jei ji ir turi daugumą asteroidams būdingų savybių. Cerera
patraukia dėmesį ir dėl to, kad jos paviršiuje buvo pastebėta vandens
ledo pavidalu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą