8 neįtikėtini faktai apie kosmosą

Apie ką paprastai galvojate, kai žiūrite į žvaigždes? Ar esame ne vieni Visatoje? Kur ji baigiasi? Tiesa ta, kad toli gražu ne į visus klausimus galime atsakyti. Tiksliai net nežinome, kokia didelė ji yra. O dalykai, kuriuos mokslininkai jau sugebėjo išsiaiškinti, išties neįtikėtini. Štai keletas iš jų – galėsite apie tai pamąstyti, kai pažvelgsite į žvaigždėtą dangų.

Neutroninės žvaigždė ©WordPress

1. Neutroninės žvaigždės gali suktis 600 apsisukimų per sekundę greičiu

Neutroninės žvaigždės – viena paskutiniųjų žvaigždžių evoliucijos stadijų. Gimsta šios žvaigždės iš susprogusios supernovos žvaigždės šerdies. Vos atsiradusios neutroninės žvaigždės gali suktis apie 60 kartų per sekundę greičiu, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms šis skaičius gali išaugti net iki 600 kartų.

2. Kosmose – visiška tyla

Kadangi kosmose nėra oro, garso bangos negali sklisti, tad čia visuomet tylu. Paklausite, kaip tuomet susikalba kosmose esantys astronautai? Laimei, radijo bangos gali sklisti beore erdve.

Kosmose – visiška tyla ©ben.edu

3. Mums pažįstamoje visatos dalyje yra begalinis skaičius žvaigždžių

Tiesą sakant, mums nėra tiksliai žinoma, kiek žvaigždžių yra visatoje. Paprastai šį skaičių bandoma nustatyti matu pasirenkant mūsų Paukščių Tako galaktiką. Tuomet šis skaičius dauginamas iš numanomo kitų galaktikų skaičiaus visatoje. Ir NASA užtikrintai teigia – yra begalinis skaičius kitų žvaigždžių.

Kitų žvaigždžių yra be galo daug ©Fraser Cain

4. „Apollo“ astronautų pėdsakai Mėnulyje išliks dar apie 100 milijonų metų

Kadangi Mėnulyje nėra atmosferos, nėra vėjo ar vandens, kuris galėtų šiuos pėdsakus sunaikinti, jie kaip ir astronautų paliktos šiukšlės ten išliks ilgai. Žinoma, ne amžiams – juk ir Mėnulio paviršius kinta, yra nuolat bombarduojamas mikrometeoritų, sukeliančių eroziją.

Šis pėdsakas Mėnulyje išliks dar apie 100 milijonų metų ©NASA

99 % Saulės sistemos masės sudaro Saulė

Saulė yra tokia tanki, kad sudaro net 99 % visos mūsų Saulės sistemos masės. Mūsų Saulė – G tipo pagrindinės sekos žvaigždė, kiekvieną sekundę išspjaunanti apie 600 milijonų tonų įvairiausio gėrio: nuo vandenilio iki helio. Reikia paminėti ir tai, kad tokio tipo žvaigždės mirdamos pavirsta į gigantiškus milžinus, praryjančius visa, kas aplinkui. Taigi ir Žemės kažkada laukia toks likimas. Tačiau tai bus negreitai – maždaug po 5 milijardų metų.

Saulė ©NASA

6. Kiekvieną valandą Žemę pasiekia toks Saulės energijos kiekis, kokį mūsų žmonija suvartoja per metus

Deja, šiuolaikinės technologijos dar nėra efektyviai pritaikytos panaudoti saulės skleidžiamą energiją, reikalingi dideli žemės plotai saulės kolektoriams įrengti, technologijos brangios, be to efektyviai naudoti šio tipo energiją trukdo blogi orai ir tamsus paros metas. Nepaisant visų šių trūkumų, paskutiniuosius 15 metų saulės energijos panaudojimas didėja po 20 %.

Kiekvieną valandą Žemę pasiekia toks Saulės energijos kiekis, kokį žmonija suvartoja per metus ©NASA

7. Jei kosmose suliesime du tos pačios rūšies metalus, jie visam laikui sulips

Šis neįtikėtinas procesas vadinamas šaltu virinimu. Kodėl taip nutinka? Skirtingi metalo gabalėliai, priešingai nei Žemėje, nėra skiriami oro ar vandens, tad atomai susimaišo ir gabalėliai sulimpa. Tai ypač palengvina erdvėlaivių statybas, ateityje tai užpildys metalinių statinių vakuume spragas.

Metalo gabalėliai ©cruelkev2

8. Didžiausias iki šiol žinomas asteroidas – Cerera

Šis asteroidas yra beveik 960 km skersmens. Jis buvo žinomas kaip didžiausias asteroidas iš asteroidų žiedo ir sudarė apie trečdalį visos žiedo masės. Jo paviršiaus dydis prilygsta Indijos arba Argentinos plotui. Buvo netgi svarstoma, ar nereikėtų Cereros laikyti nykštukine planeta, net jei ji ir turi daugumą asteroidams būdingų savybių. Cerera patraukia dėmesį ir dėl to, kad jos paviršiuje buvo pastebėta vandens ledo pavidalu.

Didžiausias iki šiol žinomas asteroidas – Cerera

Kosmoso įdomybės

Ar žinojote, kiek kainuoja astronautų kostiumai? Ar koks kvapas yra jaučiamas kosmose? Pateikiami, ko gero, daugeliui dar negirdėti faktai apie kosmosą ir kosmonautų pastebėjimai.
1. Astronauto kostiumas kainuoja 12 milijonų dolerių (apie 26,5 milijono litų).
2. Kosmose neįmanoma verkti, nes ašaros niekada nenukris žemyn.
3. Pasak kosmonautų, kosmose jaučiamas lyg apskrudinto kepsnio, karšto metalo ir suvirinimo dūmų kvapas.
4. 1962 m. JAV susprogdino vandenilio bombą kosmoso erdvėje, kuri buvo 100 kartų galingesnė negu sprogimas Hirosimos mieste.
5. Astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje kiekvieną dieną mato apytiksliai 15 saulėtekių ir 15 saulėlydžių.

10 faktų apie kosmosą

10 faktų apie kosmosą

1. Visos Saulės sistemos planetos galėtų tilpti planetoje Jupiteris.

2. Raudonojo milžino - Betelgeizės žvaigždės - skersmuo yra didesnis už Žemės orbitą.

3. Pilnas saulės užtemimas trunka neilgiau 7,5 minučių, o mėnulio - 104 minučių.

4. Artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės - Kentauro Proksima (Proxima Centauri), ji nutolusi 4,22 šviesmečių.
5. Jei panardinti Saturną į vandienį, jis plūduriuos paviršiuje, nes Saturno tankis yra du kartus mažesnis už vandens.
6. Visi objektai žemėje juda erdve 530 km/sek greičiu, galaktikos viduje - 225 km/sek, o pati Galaktika juda 305 km/sek greičiu.
7. Saulės šviesa kurią matome, yra 30 000 metų senumo. Energija, kurią mes gauname iš saulės, buvo susiformavusi prieš 30 000 metų - tiek laiko reikia, kad fotonai (šviesos dalelės) "prasimuštų" iš žvaigždės vidaus į paviršių. Po to jie pasiekia Žemę vos per 8 minutes. Saulės branduolio temperatūra - daugiau nei 13 milijonų laipsnių, ir visa jos gaminama energija pirmiausia turi įveikti daugybę sluoksnių.
8. Vienas iš labiausiai pastebimų darinių danguje - Didieji Grįžulo Ratai. Iš tiesų, tai ne tik žvaigždynas, o taip vadinamas asterizmas. Matomas žvaigždžių susikaupimas iš tiesų yra sudarytas iš labai toli viena nuo kito esančių Paukščių Tako žvaigždžių. Mes matome būtent tokią formą tik dėl specifinio Žemės išsidėstymo. Didieji Grįžulo Ratai - tai kito žvaigždyno, vadinamo Ursa Major (Didžioji meška), dalis.
9. Egzistuoja legenga, kad siekiant priversti rašiklį rašyti nesvarumo būsenoje, JAV išleido milijonus dolerių. Tuo tarpu Rusijos kosmonautai naudojosi pieštuku, nedarant jokių pakeitimų jo struktūroje. Tačiau visa tai yra netiesa.
10. Nuo 1980 metų "Mėnulio ambasada" sėkmingai prekiauja sklypais Mėnulyje. Per tą laiką jau buvo parduoti 7% Mėnulio paviršiaus. 40 arų Mėnulio žemės kainuoja $150. Pirkėjas gauna nuosavybės pažymėjimą ir ploto nuotrauką, padarytą iš amerikiečių palydovo.
Šiek tiek vaizdo medžiagos, padėsiančios suvokti, kas būtent mus supa ir kokią vietą mes užimame visatoje.